Mokslas už grožio: kosmetinių rūgščių gamybos paslaptys

Mokslas už grožio: kosmetinių rūgščių gamybos paslaptys

Laboratorijoje pagamintos rūgštys yra lyg gamtos, mokslo ir meno derinys, kuris yra vienas tvariausių pasirinkimų kosmetikos pramonėje. Šiame įraše patyrinėsime stebuklingąjį kosmetikos chemijos pasaulį ir iš arčiau susipažinsime su procesu, vadinamu sinteze. Skamba sudėtingai? Taip tikrai nėra: šio proceso dėka savo vonios lentynose matome produktus, praturtintus įvairiomis rūgštimis: pieno, glikolio, salicilo, hialurono ir kitomis.

Taigi, kaip šios rūgštys gaminamos laboratorijoje?

Visų pirma, prieš pasineriant į chemijos pasaulį, norime papasakoti, kodėl kuriant Moon/Cosmetics produktus renkamės būtent laboratorijoje susintetintas rūgštis. Tikriausiai esate girdėję, kad savo produktus kuriame laikantis griežtų tvarumo principų, ypač renkantis ingredientus. Dažnai savęs klausiame: kas geriau, ar išgauti ingredientą iš sunkiai atsinaujinančio šaltinio, pavyzdžiui lėtai augančio augalo, ar tą patį ingredientą pagaminti laboratorijoje? Mūsų atsakymas – pagamintą laboratorijoje!

Augalų ekstraktų ir panašių ingredientų naudojimas kosmetikoje gali turėti didelį poveikį aplinkai. Sintetinė gamyba (gamyba laboratorijoje) sumažina poreikį naudoti šiuos išteklius tausojant gamtą, o pats procesas palieka daug mažesnį ekologinį pėdsaką. Svarbiausia, kad laboratorijoje susintetintos rūgštys užtikrina nuolatinį kokybės lygį ir aukštą pačio ingrediento grynumą!

Tačiau jūs, kaip vartotojai, taip pat atliekate svarbų vaidmenį. Renkantis produktus, turėtumėte atkreipti dėmesį į jų tvarumą ir poveikį aplinkai. Taigi, panagrinėkime tą stebuklingąjį chemijos pasaulį bei pabandykime susigaudyti tarp inovacijų ir tvarumo.

Kosmetinės rūgštys, pavyzdžiui, AHA (alfahidroksi rūgštys), BHA (betahidroksi rūgštys) ir PHA (polihidroksi rūgštys) nėra tiesiog atsitiktinai sumaišytos medžiagos. Šios rūgštys sintetinamos laboratorijose skirtingų cheminių reakcijų metu. AHA rūgštys, pavyzdžiui, pieno rūgštis, laboratorijoje gaunama cheminio proceso, vadinamo fermentacija, būdu. Šio proceso metu specialios bakterijos arba fermentai iš angliavandenio (cukraus molekulės) gamina mums įprastą kosmetinę pieno rūgštį. Gana panašiai gaminama ir mums visiems gerai žinoma hialurono rūgštis. Tačiau BHA rūgščių gamyba kiek kitokia. Cheminės reakcijos metu, kad būtų gauta salicilo rūgštis, tam tikros medžiagos yra modifikuojamos. Šis procesas vadinamas Kolbe-Schmitt reakcija.

Siekiant tvarumo, daugelis kosmetikos laboratorijų įgyvendina aplinkai draugiškas praktikas produktų su kosmetinėmis rūgštimis vystyme. Moon/Cosmetics laboratorija - ne išimtis. Tai užtikrina, kad jūsų odos priežiūros rutina būtų ne tik naudinga jums, bet ir planetai. Taigi, kiekvieną kartą, kai naudojate AHA, BHA ar PHA, atsiminkite, kad patiriate gamtos, mokslo ir meno derinį, kruopščiai sukurtą jūsų odos sveikatai ir grožiui!