Nuolatinis veido raudonis, matomos kraujagyslės ir netikėti bėrimai – tai ne tik estetinė problema, bet ir lėtinės odos ligos, rožinės (rosacea), požymiai. Ši būklė, dažnai pasireiškianti būtent lietuvaitėms, stipriai veikia pasitikėjimą savimi. Gera žinia ta, kad nors rožinė yra lėtinė, jos simptomus galima sėkmingai valdyti. Šiame gide gilinamės į rožinės priežastis, simptomus ir efektyviausius priežiūros būdus.
Kas yra rožinė (rosacea)?
Rožinė (rosacea) yra lėtinė uždegiminė odos būklė, kuri dažniausiai pasireiškia centrinėje veido dalyje. Rožinės atveju veido oda rausta, gali atsirasti bėrimai (spuogai) ir išryškėti kraujagyslės. Ši odos būklė būdinga suaugusiems, ypač moterims virš 30 metų ir turinčioms šviesų veido odos toną. Pastebime, kad rožinė pasireiškia vis jaunesniame amžiuje.
Nacionalinės Rožinės Draugijos (NRS) atliktose apklausose beveik 90% rožinę turinčių pacientų teigė, kad ši būklė sumažino jų pasitikėjimą savimi, o 41% apklaustųjų teigė, kad dėl to vengia viešumo ir socializacijos. Gera žinia yra ta, kad daugiau nei 70% apklaustųjų po paskirto gydymo pradėjo geriau jaustis ir socializuotis.
Rožinės simptomai: ar įmanoma juos pastebėti?
Rožinės simptomai yra gana individualūs ir gali labai skirtis. Vieniems ji pasireiškia po dirgiklių išryškėjusiu raudoniu skruostų srityje, o kitiems -pastoviu raudoniu ir pūlingais spuogais. Nepamirškite, kad kaip ir su visomis medicininėmis odos būklėmis, geriausia pasitarti su gydytoju arba dermatologu, jei įtariate, kad turite rožinę.
Tačiau dažniausi rožinės simptomai yra nuolatinis veido paraudimas (dažniausiai centrinėje dalyje), spuogai, matomos kraujagyslės, išsiplėtusios poros ir odos reaktyvumas. Odos reaktyvumas reiškia, kad jūsų oda greitai reaguoja į tokius dirgiklius, kaip staigų oro temperatūros pokytį, aštrų maistą, alkoholinius gėrimus, stresą ir kitus.
Rožinės stadijos ir priežastys
Paprastai rožinė prasideda veido odos paraudimu skruostų, nosies, smakro ir (arba) kaktos srityse. Laikui bėgant paraudimas gali tapti ryškesnis ir nebeišnykti taip greitai, o kartu gali išryškėti ir kraujagyslės. Jei rožinė ir toliau negydoma, gali atsirasti pūlingų spuogelių ir matytis odos patinimas.
Nors rožinės priežastis išlieka nežinoma, naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad veido paraudimas greičiausiai yra inicijuojamas dviejų veiksnių derinio: neurovaskulinės disfunkcijos ir įgimtosios imuninės sistemos. Paprasčiau tariant, rožinė atsiranda dėl sutrikusios kraujagyslių sistemos ir dėl mūsų pačių organizmo gynybinės funkcijos. Be to, manoma, kad ši odos būklė gali būti paveldima, o jos paūmėjimą dažnai sukelia mikroskopinė erkutė, vadinama Demodex folliculorum.
Kaip prižiūrėti rožinės pažeistą odą?
Internete tikriausiai rastumėte tokį teiginį: „Kadangi niekas tiksliai nežino, kas sukelia rožinę, tai nėra ir jos gydymo.“. Iš dalies šis teiginys yra tiesa, tačiau atradus tinkamą odos priežiūros rutiną ir produktus, laikantis sveikos gyvensenos principų, rožinės simptomus galima kontroliuoti. Svarbiausia naudoti kosmetikos produktus, kurie savo sudėtyje neturėtų odą dirginančių ingredientų. Turint rožinės pažeistą odą, derėtų skirti daugiau dėmesio odos drėkinimui ir apsaugai nuo UV spindulių. Tad drėkinamosios kaukės ir kremai su SPF turėtų tapti nuolatinė jūsų odos priežiūros dalis. Tyrimais įrodyta, kad vienas veiksmingiausių kosmetikos ingredientų yra azelaino rūgštis. Būtent ši rūgštis turi priešuždegiminį veikimą ir tikslingai mažina rožinės simptomus.
Apibendrinimas
Jei įtariate, kad jums pasireiškė rožinė, rekomenduojame vengti pagrindinių dirgiklių: alkoholinių gėrimų, aštraus maisto, karšto dušo, saulės spindulių ir odą dirginančių kosmetikos priemonių. Tinkamai parinkta rutina ir dermatologo konsultacija gali ženkliai pagerinti jūsų odos būklę ir gyvenimo kokybę.
Naudota literatūra:
Prieiga internetu: https://www.rosacea.org/patients/all-about-rosacea
MAO, Rui; LI, Ji. Construction of a molecular diagnostic system for neurogenic rosacea by combining transcriptome sequencing and machine learning. 2024.
DENG, Zhili, et al. Whole genome sequencing identifies genetic variants associated with neurogenic inflammation in rosacea. Nature Communications, 2023, 14.1: 3958.
WEI, Fen, et al. Evidence for the clinical association between Demodex and rosacea: a review. Dermatology (Basel, Switzerland), 2023.
PAIVA-SANTOS, Ana Cláudia, et al. Rosacea topical treatment and care: From traditional to new drug delivery systems. Molecular Pharmaceutics, 2023, 20.8: 3804-3828.
