Rožinė (rosacea) yra lėtinė uždegiminė odos būklė, kuri dažniausiai pasireiškia centrinėje veido dalyje. Rožinės atveju veido oda rausta, gali atsirasti bėrimai (spuogai) ir išryškėti kraujagyslės. Ši odos būklė būdinga suaugusiems, ypač moterims virš 30 metų ir turinčioms šviesų veido odos toną. Taigi, lietuvaitėm ši odos būklė pasireiškia gana dažnai, o bendraudami su savo klientais pastebime, kad rožinė pasireiškia vis jaunesniame amžiuje.
Ar žinojote, kad Nacionalinės Rožinės Draugijos (angl. NRS) atliktose apklausose beveik 90% rožinę turinčių pacientų teigė, kad ši būklė sumažino jų pasitikėjimą savimi, o 41% apklaustųjų teigė, kad dėl to vengia viešumo ir socializacijos? Tarp tų, kuriems rožinė yra sunkios būklės, beveik 88% teigė, kad ši odos liga neigiamai paveikė jų profesinius santykius ir beveik 51% sakė, kad dėl savo būklės yra neatvykę į darbą. Gera žinia yra ta, kad daugiau nei 70% apklaustųjų po paskirto gydymo pradėjo geriau jaustis ir socializuotis [1].
Žinodami šiuos faktus ir tai, kad mūsų regiono moterims ši liga pasireiškia gana dažnai, Moon/Cosmetics odos priežiūros specialistai ir kosmetikos chemikai skiria daug dėmesio produktų, skirtų rožinės pažeistai odai, vystymui.
Rožinės simptomai: ar įmanoma juos pastebėti?
Rožinės simptomai yra gana individualūs ir gali labai skirtis. Vieniems ji pasireiškia po dirgiklių išryškėjusiu raudoniu skruostų srityje, o kitiems - pastoviu raudoniu ir pūlingais spuogais. Nepamirškite, kad kaip ir su visomis medicininėmis odos būklėmis, geriausia pasitarti su gydytoju arba dermatologu, jei įtariate, kad turite rožinę.
Tačiau dažniausi rožinės simptomai yra nuolatinis veido paraudimas (dažniausiai centrinėje dalyje), spuogai, matomos kraujagyslės, išsiplėtusios poros ir odos reaktyvumas. Odos reaktyvumas reiškia, kad jūsų oda greitai reaguoja į tokius dirgiklius, kaip staigų oro temperatūros pokytį, aštrų maistą, alkoholinius gėrimus, stresą ir kitus.
Rožinė turi kelias stadijas
Paprastai rožinė prasideda veido odos paraudimu skruostų, nosies, smakro ir (arba) kaktos srityse. Šis paraudimas periodiškai atsiranda ir išnyksta. Laikui bėgant paraudimas gali tapti ryškesnis ir nebeišnykti taip greitai, o kartu gali išryškėti ir kraujagyslės. Jei rožinė ir toliau negydoma, gali atsirasti pūlingų spuogelių ir matytis odos patinimas.
Nors rožinės priežastis išlieka nežinoma, pasidomėjome naujausiais moksliniais tyrimais, kurie paskelbti 2023-2024 metais ir atradome, kad veido paraudimas greičiausiai yra inicijuojamas dviejų veiksnių derinio: neurovaskulinės disfunkcijos ir įgimtosios imuninės sistemos [2]. Paprasčiau tariant, rožinė atsiranda dėl sutrikusios kraujagyslių sistemos ir dėl mūsų pačių organizmo gynybinės funkcijos. Be to, 2023 metų tyrime minima, kad net kelios genetinės mutacijos gali būti susijusios su šios odos būklės sutrikimu [3]. Tai reiškia, kad ši odos būklė gali būti paveldima. Be šių veiksnių, rožinė dažnai linksniuojama su mikroskopinio dydžio erkute, vadinama Demodex folliculorum ir manoma, kad ji susijusi su šia odos būkle [4].
Bet kokiu atveju, jei įtariate, kad jums pasireiškė rožinė, rekomenduojame vengti alkoholinių gėrimų, aštraus maisto, karšto dušo, saulės spindulių ir svarbiausia odą dirginančių kosmetikos priemonių.
Kaip prižiūrėti rožinės pažeistą odą?
Internete tikriausiai rastumėte tokį teiginį: „Kadangi niekas tiksliai nežino, kas sukelia rožinę, tai nėra ir jos gydymo.“. Iš dalies šis teiginys yra tiesa, tačiau atradus tinkamą odos priežiūros rutiną ir produktus, laikantis sveikos gyvensenos principų, rožinės simptomus galima kontroliuoti. Svarbiausia naudoti kosmetikos produktus, kurie savo sudėtyje neturėtų odą dirginančių ingredientų. Turint rožinės pažeistą odą, derėtų skirti daugiau dėmesio odos drėkinimui ir apsaugai nuo UV spindulių. Tad drėkinamosios kaukės ir kremai su SPF turėtų tapti nuolatinė jūsų odos priežiūros dalis. Tyrimais įrodyta, kad vienas veiksmingiausių kosmetikos ingredientų yra azelaino rūgštis [5]. Būtent ši rūgštis turi priešuždegiminį veikimą ir tikslingai mažina rožinės simptomus.
Naudota literatūra:
[1] Prieiga internetu: https://www.rosacea.org/patients/all-about-rosacea
[2] MAO, Rui; LI, Ji. Construction of a molecular diagnostic system for neurogenic rosacea by combining transcriptome sequencing and machine learning. 2024.
[3] DENG, Zhili, et al. Whole genome sequencing identifies genetic variants associated with neurogenic inflammation in rosacea. Nature Communications, 2023, 14.1: 3958.
[4] WEI, Fen, et al. Evidence for the clinical association between Demodex and rosacea: a review. Dermatology (Basel, Switzerland), 2023.
[5] PAIVA-SANTOS, Ana Cláudia, et al. Rosacea topical treatment and care: From traditional to new drug delivery systems. Molecular Pharmaceutics, 2023, 20.8: 3804-3828.
