Jei domitės naujausiomis kosmetikos tendencijomis, arba socialiniuose tinkluose stebite aktyvų kosmetologą ar kosmetikos produktų apžvalgininką, tikriausiai ne kartą girdėjote apie šį revoliucinį ingredientą. Taigi, ar egzosomas galime pavadinti kosmetikos pasaulio ateitimi? Pažiūrėkime!
Egzosomos – kas tai?
Egzosomos yra mažos ekstraląstelinės nanopūslelės (30-200 nm dydžio), kurias išskiria ląstelės. Paprasčiau tariant, tai ląstelių išskiriamos dalelės, turinčios apvalkalėlį ir savyje talpinančios baltymus, lipidus ir tam tikras RNR (ribonukleino rūgšties) molekules [1]. Anot vikipedijos, šios dalelės veikia kaip tarpląsteliniai transportiniai vienetai, kurie dėl savo dydžio gali prasiskverbti net pro kraujagyslių sieneles. Taigi, jos atlieka svarbų vaidmenį ląstelių tarpusavio komunikacijoje, pernešdamos aukščiau minėtus baltymus, lipidus ir genetinę medžiagą tarp ląstelių. Egzosomos buvo tiriamos, kaip ingredientas, kuris gali padėti sumažinti raukšlių gylį, pagerinti odos tekstūrą, drėkinimą bei padidinti odos elastingumą. Kai kuriose publikacijoje buvo tiriama egzosomų funkcija odos sudirgimų bei UV spinduliuotės sukeltos žalos mažinimui. Be to, kai kuriose publikacijoje rašoma, kad egzosomos tirtos kaip aktyvusis ingredientas, padedantis dermatologinių ligų, tokių kaip psoriazė, atopinis dermatitas, pigmentacija ir vitiligo gydyme [2].
Iš pradžių manyta, kad tai ląstelių „atliekos“.
Vienur rašoma, kad egzosomos buvo žinomos jau 1980-ųjų pabaigoje [3], tačiau radome publikacijų, kur apie egzosomas buvo minima dar 1960-taisiais. Įdomus faktas, kad iš pradžių jos buvo laikomos šalutiniais ląstelių išskiriamais produktais (atliekomis), kurie neturi reikšmingos įtakos. Tik neseniai šios mažos pūslelės buvo pripažintos kaip svarbią funkciją atliekančios dalelės, kurios perneša sudėtingą baltymų, lipidų bei nukleorūgščių krovinį ir galinčios perprogramuoti kitas ląsteles.
Kokia egzosomų funkcija kosmetikos produktuose?
Žvelgiant kosmetikos chemiko akimis, stebuklus daro ne pačios egzosomos, o tai, ką jos „perneša“ ir tai yra mums visiems gerai žinomos bioaktyvios molekulės – baltymai, lipidai ir kitos. Šios molekulės gali padėti padidinti kolageno gamybą, sumažinti odos sudirgimus ir apsaugoti odą nuo kenksmingų išorinės aplinkos faktorių. Be to, egzosomos gali padidinti kitų aktyviųjų ingredientų veiksmingumą, tokių kaip hialurono rūgštis, peptidai ir įvairūs antioksidantai [4]. Be to, egzosomų bioaktyvumo paslaptis slypi ne tik baltymuose, lipiduose ir nukleorūgštyse, bet ir fosfatidilserino (PS), fosfatidinės rūgšties, cholesterolio, sfingomielino (SM), arachidono rūgšties ir kitų riebalų rūgščių, prostaglandinų bei leukotrienų sinergijoje [5].
Egzosomos – pilkoji zona reguliacijoje?
2023 metų publikacijoje [2] aptariami įvairūs egzosomų veikimo mechanizmai sprendžiant psoriazės, atopinio dermatito, aknės bei kitas odos problemas. Kaip bebūtų, egzosomų pritaikymas odos priežiūros produktuose yra gana nauja sritis ir šiai dienai atliekami ilgalaikiai tyrimai, kurie siekia nustatyti jų saugumą ir veiksmingumą. Atkreipiame dėmesį, kad tik pirminiai tyrimai ir ikiklinikiniai bandymai su egzosomomis parodė perspektyvius rezultatus, su minimaliais šalutiniais poveikiais. Dar 2024 metų sausio 16 dieną paskelbtoje publikacijoje buvo pabrėžta, kad egzosomas galima naudoti tik išoriškai, bet ne injekuoti į odą, kaip tai daroma daugelyje šalių visame pasaulyje [6].
Niekas nepaneigs, kad egzosomos yra tikra naujiena odos priežiūros srityje, atverianti kelią inovatyviems produktams! Tačiau rekomenduojame egzosomų pagrindu sukurtus produktus rinktis tik iš patikimų gamintojų, kad būtų užtikrintas šio ingrediento grynumas ir efektyvumas.
Įrašui parengti buvo naudota mokslinė literatūra:
[1] ZHANG, Keda, et al. Topical application of exosomes derived from human umbilical cord mesenchymal stem cells in combination with sponge spicules for treatment of photoaging. International journal of nanomedicine, 2020, 2859-2872.
[2] THAKUR, Abhimanyu, et al. Therapeutic values of exosomes in cosmetics, skin care, tissue regeneration, and dermatological diseases. Cosmetics, 2023, 10.2: 65.
[3] JOHNSTONE, Rose M., et al. Vesicle formation during reticulocyte maturation. Association of plasma membrane activities with released vesicles (exosomes). Journal of Biological Chemistry, 1987, 262.19: 9412-9420.
[4] SHI, Hui, et al. Exosomes: emerging cell-free based therapeutics in dermatologic diseases. Frontiers in Cell and Developmental Biology, 2021, 9: 736022.
[5] SUBRA, Caroline, et al. Exosomes account for vesicle-mediated transcellular transport of activatable phospholipases and prostaglandins [S]. Journal of lipid research, 2010, 51.8: 2105-2120.
[6] YOUSEFIAN, Faraz, et al. A comprehensive review of the medical and cosmetic applications of exosomes in dermatology. Journal of Cosmetic Dermatology, 2024, 23.4: 1224-1228.
[7] ASH M, Zibitt M, Shauly O, Menon A, Losken A, Gould D. The Innovative and Evolving Landscape of Topical Exosome and Peptide Therapies: A Systematic Review of the Available Literature. Aesthet Surg J Open Forum. 2024 Mar 19;6:ojae017. doi: 10.1093/asjof/ojae017. PMID: 38633728; PMCID: PMC11023079.
