Ar girdėjote apie ingredientą, kuris iš pradžių buvo laikomas ląstelių „atliekomis“, o dabar vadinamas kosmetikos ateitimi? Tai – egzosomos, mikroskopinės pūslelės, žadančios tikrą perversmą odos priežiūroje. Šiame straipsnyje gilinamės, kas jos yra, kaip veikia ir ar tikrai verta jomis pasitikėti.
Kas yra egzosomos?
Egzosomos yra mažos ekstraląstelinės nanopūslelės (30-200 nm dydžio), kurias išskiria ląstelės. Paprasčiau tariant, tai ląstelių išskiriamos dalelės, turinčios apvalkalėlį ir savyje talpinančios baltymus, lipidus ir tam tikras RNR (ribonukleino rūgšties) molekules. Šios dalelės veikia kaip tarpląsteliniai transportiniai vienetai, kurie atlieka svarbų vaidmenį ląstelių tarpusavio komunikacijoje. Egzosomos buvo tiriamos kaip ingredientas, kuris gali padėti sumažinti raukšlių gylį, pagerinti odos tekstūrą, drėkinimą bei padidinti odos elastingumą. Kai kuriose publikacijoje buvo tiriama egzosomų funkcija odos sudirgimų bei UV spinduliuotės sukeltos žalos mažinimui, taip pat dermatologinių ligų, tokių kaip psoriazė ar atopinis dermatitas, gydyme.
Iš ląstelių „atliekų“ – į kosmetikos ateitį
Įdomus faktas, kad iš pradžių egzosomos buvo laikomos šalutiniais ląstelių išskiriamais produktais (atliekomis), kurie neturi reikšmingos įtakos. Tik neseniai šios mažos pūslelės buvo pripažintos kaip svarbią funkciją atliekančios dalelės, kurios perneša sudėtingą baltymų, lipidų bei nukleorūgščių krovinį ir gali perprogramuoti kitas ląsteles.
Kaip egzosomos veikia kosmetikoje?
Žvelgiant kosmetikos chemiko akimis, stebuklus daro ne pačios egzosomos, o tai, ką jos „perneša“ – mums visiems gerai žinomos bioaktyvios molekulės. Šios molekulės gali padėti padidinti kolageno gamybą, sumažinti odos sudirgimus ir apsaugoti odą nuo kenksmingų išorinės aplinkos faktorių. Be to, egzosomos gali padidinti kitų aktyviųjų ingredientų, tokių kaip hialurono rūgštis, peptidai ir įvairūs antioksidantai, veiksmingumą.
Reguliacija ir saugumas: ar egzosomos yra pilkoji zona?
Egzosomų pritaikymas odos priežiūros produktuose yra gana nauja sritis ir šiai dienai atliekami ilgalaikiai tyrimai, siekiant nustatyti jų saugumą ir veiksmingumą. Atkreipiame dėmesį, kad tik pirminiai tyrimai ir ikiklinikiniai bandymai su egzosomomis parodė perspektyvius rezultatus. 2024 metų sausio 16 dieną paskelbtoje publikacijoje buvo pabrėžta, kad egzosomas galima naudoti tik išoriškai, bet ne injekuoti į odą, kaip tai daroma daugelyje šalių visame pasaulyje.
Apibendrinimas
Niekas nepaneigs, kad egzosomos yra tikra naujiena odos priežiūros srityje, atverianti kelią inovatyviems produktams! Tačiau rekomenduojame egzosomų pagrindu sukurtus produktus rinktis tik iš patikimų gamintojų, kad būtų užtikrintas šio ingrediento grynumas ir efektyvumas.
Įrašui parengti buvo naudota mokslinė literatūra:
ZHANG, Keda, et al. Topical application of exosomes derived from human umbilical cord mesenchymal stem cells in combination with sponge spicules for treatment of photoaging. International journal of nanomedicine, 2020, 2859-2872.
THAKUR, Abhimanyu, et al. Therapeutic values of exosomes in cosmetics, skin care, tissue regeneration, and dermatological diseases. Cosmetics, 2023, 10.2: 65.
JOHNSTONE, Rose M., et al. Vesicle formation during reticulocyte maturation. Association of plasma membrane activities with released vesicles (exosomes). Journal of Biological Chemistry, 1987, 262.19: 9412-9420.
SHI, Hui, et al. Exosomes: emerging cell-free based therapeutics in dermatologic diseases. Frontiers in Cell and Developmental Biology, 2021, 9: 736022.
SUBRA, Caroline, et al. Exosomes account for vesicle-mediated transcellular transport of activatable phospholipases and prostaglandins [S]. Journal of lipid research, 2010, 51.8: 2105-2120.
YOUSEFIAN, Faraz, et al. A comprehensive review of the medical and cosmetic applications of exosomes in dermatology. Journal of Cosmetic Dermatology, 2024, 23.4: 1224-1228.
ASH M, Zibitt M, Shauly O, Menon A, Losken A, Gould D. The Innovative and Evolving Landscape of Topical Exosome and Peptide Therapies: A Systematic Review of the Available Literature. Aesthet Surg J Open Forum. 2024 Mar 19;6:ojae017. doi: 10.1093/asjof/ojae017. PMID: 38633728; PMCID: PMC11023079.
